Šis klausimas tikriausiai ne kartą kilo visiems, kam rūpi gamta, klimato krizė, taršos problemos ir t. t. Šį klausimą kelia ir mokslininkai, tarp jų – socialinių mokslų atstovai. Tad toliau – įžvalgos iš psichologijos mokslo, kuris tyrinėja žmonių elgesį, o aplinkosaugos problemos daugiausiai ir kyla būtent dėl žmonių veiklos.

Ankstesnėje publikacijoje susipažinome su Baltijos jūros ekosistemą sudarančiomis rūšių grupėmis ir išsiaiškinome, kad buveinių būklė yra prasta, net po daugelio metų stebėjimų ir kontrolės. Šįkart sužinosime, ar vis dar yra vilties, ir pamatysime, kaip kolektyviniai pokyčiai gali pakeisti padėtį iš esmės.

Aplinkos ministerija, siekdama patobulinti specialiuosius reikalavimus buityje susidarančių didelių gabaritų atliekų surinkimui, parengė gyventojų apklausą apie buityje susidarančių didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelių veiklą.

Daugybė žmonių šiomis dienomis plūsta prie Baltijos jūros ieškoti poilsio, o visuomenininkas Giedrius Bučas lieka visiškai vienas tęsti ambicingo žygio pėsčiomis jūros pakrante. Nepaisant kilnios misijos atkreipti dėmesį į Baltijos jūros išsaugojimą, jo komandai ši kelionė tapo nepakeliamai sunki. Devyni iš jo bendražygių grįžta namo. Kodėl šis žygis išlieka svarbus ir ko galime išmokti iš ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ iššūkių? Jūsų dėmesiui – penkios svarbiausios pamokos.

2024 m. kovo 11 d. iš Lietuvos pajūrio pajudėjusi ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą komanda kviečia visų Baltijos jūros šalių žmones bendram susitikimui rugsėjo 8 d. 12 val. vietos laiku. 

Kovo 11 dieną dešimties žygeivių komanda iš Smiltynės išžygiavome aplink Baltijos jūrą. Žygio trukmė – 9 mėnesiai, per kuriuos turime aplankyti 8 šalis ir nužygiuoti daugiau nei 6000 kilometrų.

2024 m. liepos 15 d. Šiauliuose įvyko visuotinis Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (toliau – Asociacija) narių ataskaitinis-rinkiminis susirinkimas, kurio metu buvo pristatyta Asociacijos veiklos ataskaita, renkamas Asociacijos prezidentas ir viceprezidentas bei svarstyti kiti aktualūs klausimai. Asociacijos prezidentu perrinktas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Žilvinas Šilgalis, o viceprezidentu – VšĮ Kauno regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Laurynas Virbickas.

Nesvarbu, gyvename pajūryje ar šimtus kilometrų nuo jo – kiekvienas mūsų naudojamės jūros teikiamomis dovanomis galbūt apie tai nė nesusimąstydamas. Lygiai taip pat, savo kasdieniais veiksmais galime pasirinkti, ar prisidėsime prie mūsų jūrą slegiančių problemų, ar prie jų sprendimo.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija (toliau – LRATCA) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos komitetą dėl nepaaiškinamų kogeneracinių jėgainių veiksmų, kai vienašališkai yra mažinami priimtų energetinę vertę turinčių atliekų kiekiai iš regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC).

2024 m. balandžio 25 d. Klaipėdoje įvyko Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (toliau – LRATCA) visuotinis narių susirinkimas. Jo metu patvirtintos veiklos ir finansinės ataskaitos, atnaujintos narių kuruojamos sritys, aptarti kiti regioniniams atliekų tvarkymo centrams (toliau – RATC) svarbūs klausimai.

2024 m. vasario 22 d. Jurbarko rajone įvyko visuotinis Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos (toliau – LRATCA) narių susirinkimas, skirtas aptarti bendriems regioninių atliekų tvarkymo centrų (toliau – RATC) klausimams ir naujienoms.

Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija (LRATCA) informuoja, jog vasario 22 d. įvykusiame asociacijos narių susirinkime už įstatų pažeidinėjimą bei piktybišką nario mokesčio nemokėjimą iš asociacijos buvo pašalintas Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC).